Spektaklis prasideda būsimų jaunųjų pokalbiu apie rytdienos vestuves, kurių metu jie sujungs savo gyvenimus į vieną. Tai - Figaro ir Siuzana - grafo rūmuose tarnaujantys jauni žmonės, kurie beprotiškai pamilo vienas kitą ir gavo savo grafo leidimą tuoktis. Jau šis pirmasis dialogas leido suprasti, kad spektaklis pasižymės humoru ir išmintingais dialogais bei naudinga gyvenimo pamoka, kurią šįkart gavo vedę vyriškiai. Jaunųjų pokalbį sutrukdo grafo noras pamatyti Figaro. Tuo tarpu į Siuzanos kambarį patenka grafienės padejėjas Kerubinas, kuris yra ištroškęs moterų meilės, o ypač - pačios grafienės. Jis prašo Siusanos užtarimo prieš grafą, kuris pastarąjį atleido iš darbo už simpatiją grafienei. Besikalbant apie šią nemalonią situaciją, grafas taip pat patenka į Siusanos kambarį, tačiau Kerubinas spėja pasislėpti. Grafas neslepia savo simpatijos jaunai Siusanai, nepaisant to, jog rytoj įvyks jos vedybos su Figaro. Išgirdus ateinantį Bazilį, grafas taip pat privestas slėptis. Tačiau ir Bazilis, atėjęs pasiskųsti, jog jo mylima Marselina nesutinka tekėti už jo, yra priverstas slėptis nuo į Siusanos kambarį ateinančių kitų žmonių. Kadangi tais laikais buvo laikoma negarbingu poelgiu būti moters kambaryje, vyrai nesiskundžia dėl būtinybės nesirodyti kitiems, nors patys vienas apie kitą net neįtaria. Nuo to ir prasideda šios pjesės intriga. Tolimesnį spektaklio veiksmą atpasakoti būtų nuodėmė, nes jokiu būdu nesugebėčiau perteikti tos emocijos būtent taip pat, kokią ją sukūrė teatro aktoriai.
Spektaklyje puikiai pavaizduojami skirtumai tarp vyrų ir moterų. Vyrai vaizduojami tvirti, turintys savo nuomonę ir poziciją, mylintys savo moteris, tačiau pavydūs. Moterys - jausmingos, trapios, tačiau gebančios išsisukti iš situacijos ir likti "sausos", apsukančios vyrą aplink pirštą ir perprantančios vyrų veiksmus. Jos mėgaujasi vyrų pavydu.
Viso spektaklio metu dominuoja balta spalva, kas labai žavi ir leidžia aukštinti praėjusius laikus dėl garbės ir doros svarbos žmonių gyvenime. Tų laikų autentiška apranga, madas atitinkantys aksesuarai, viskas nuo svarbių dalykų iki mažiausių smulkmenų buvo išpildyta. Trūko tik tų lazdelių galvai kasytis nuo "mažų kenkėjų" įkandimų, kurie tuo istoriniu laikotarpiu buvo itin svarbus atributas. Ką jau kalbėti apie senąsias ir, mano nuomone, tikrąsias vertybes, taip puoselėtas apšvietos epochoje. Ištikimybė, atleidimas, meilė, skaistybė, garbė, dora bei paslaptingumas - tai lyg bruožai, apibūdinantys XVIII amžių. Visą tai sustiprina klasikinė muzika, kuri kelia asociacijas su praeitais laikais. Puikiausiai girdėjau Volfgango Amadėjaus Mocarto "Figaro vedybų" garsus, kas žavėjo širdį.
Spektaklis kupinas dialogų, kurie priverčia juoktis visą salę nuoširdžiai. Nebepamenu, kada paskutinį kartą daugiau nei dvi valandas be perstojo mano veidą puošė šypsena. Va čia tai tikrų tikriausia komedija! Ir tai ne mano vienos nuomonė. Juk visa salė plyšo juokais. Net jei juoko nesukelia šmaikštūs, tačiau taktiški pokalbiai, tai veikėjų kostiumai tikrai sukels šypseną (supras tie, kurie matė ar pamatys spektaklį).
Iš tiesų labai sunku raštu dalintis įspūdžiais apie "Figaro vedybas", nes jų tiek daug... Tikrai nuostabus spektaklis, kuris ne tik pakelia nuotaiką, bet ir duoda dvasinio tobulėjimo naudos. Nepaisant to, kad prisimenama istorija, tai ir moralas ganėtinai stiprus bei aktualus vedybiniame gyvenime ar šiaip meilėje. Šį spektaklį vertinu TEIGIAMAI, nes visiškai išstūmė niūrią nuotaiką iš mano širdies ir užpildė džiaugsmu. REKOMENDUOJU visiems, pavargusiems nuo kasdieninės rutinos, gyvenimo purvo, mylintiems istoriją, klasikinę muziką ir tiems, kurie mėgsta "baltas" intrigas. Taip pat visi įsimylėję ir jau susituokę turėtų tai pamatyti, nes tikrai rastų nemažai sprendimų, iškilusių gyvenimo kelyje. Nors spektaklyje neradau savęs, tačiau gavau daugybę pamokų, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose, o ypač - susijusiose su vyrais.
Daugiau informacijos apie šį spektaklį rasite čia: http://miltinio-teatras.lt/spektakliai/didzioji-sale/figaro-vedybos-bomars/
Viskas apie Juozo Miltinio dramos teatrą ir jo repertuaras čia: http://miltinio-teatras.lt/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą